Mes gyvename skubėjimo, laiko neturėjimo ir visuotinės infliacijosmetu. Kas geriausiai apibūdintų mūsų jauseną? Turbūt skubėjimas ir laiko neturėjimas gyventi bei džiaugtis kasdienybe. Kad ir kaip paradoksaliai gali skambėti – kasdienybė, rutina, o ja dar džiaugtis mes neturime laiko. Daugelio darbų dirbimas vienu metu net nesusimąstant apie aukštesnius tikslus. Nuolatinis užimtumas ir laiko neturėjimas sau, mylimoms knygoms ir draugams. Mūsų akyse baigia išnykti savaitgalis – ir kaip sąvoka, ir kaip reiškinys. Jį pakeičia dar viena darbo diena, ar kiti darbai, kurie neleidžia atsipalaiduoti, ar džiaugtis ta mintim, kuri buvo išsakyta net biblijoje – „švęsk sekmadienį“.